vėpūtė

vė́pūtė sf. (1) K.Būg(Kv), Š, RŽ, OGL I387, DŽ, FrnW, NdŽ, LD185(Kv), vė́putė (1) kng. KŽ; MitI21(Rg) 1. G120, K.Būg(Kv), P.Skar vėjarodis, vėtrungė: Aukštai stūksojo šulinio svirtis ir vėpūtė ant vieno iš stogų rš. Aplink paauksuotas vėpūtes ir bokštų smaigalius suko kiauksinčios kuosos rš. 2. Knt žr. 1 vėpūtinis 1: Susmukau į vė́pūtę Dov. Atsisėdova ant vėputės po aukštu, senu ąžuolu I.Šein. Žiema ateina su pūgomis ir sniego vėpūtėmis I.Simon. Didelės vėputės trukdė susisiekimą sp. ^ Ne aš gi kaltas, mano karaliene, kad gyvenu kaip vėputė prie kelio! B.Sruog. 3. kopa: Išilgai viso pakraščio eina vėpučių, arba kopų, virtinės rš. Nepastebėjau palikęs užpakaly maudykles, miestelėnų tirštai apstotą pakraštį ir užlipęs ant smėlinių vėpučių, arba kopų rš. 4. saulėje džiovinama kokia krūva: Iš tų mažų krūvučių [durpes] kraunam į didesnes krūvas, į vė́pūtes Pgg. Pelkės (durpės) dar nelabai sausos, sukrovėm tik į vė́pūtes Pgg. 5. skersvėjis, kiaurapūtis: Ir atsistojo pačio[je] vė́pūtė[je] Krkl. Sušilęs nestok į vė́pūtę – susirgsi Kv. 6. scom. šnek. vėjavaikis, vėpla: Tokį vė́pūtę tai privesk už nosies, parodyk, kur ką daryt, tai gal dar padarys Vdžg. Dar ir moralą [kortuojantieji] išklos: esą jie joki kozirnykai, joki vėpūtės. Kortos tik pramoga po sunkių darbų P.Cvir.